Virsmo technologijos Lietuvos gynyboje

Problema

2022 vasarį, po Rusijos invazijos į Ukrainą, kardinaliai pasikeitė Europos gynybos sektorius. Stipriai išaugo dėmesys gynybai, pajėgumų vystymasis ir finansavimas. Daug metų vykstantys gynybos renginiai dabar sumuša visų laikų dalyvių ir lankytojų rekordus. Paaugo NATO šalių narių skaičius.

Dabar rekordiškai daug NATO šalių pasiekia 2006 padarytą susitarimą gynybą finansuoti >2% nuo BVP. 2022 metais viso pasaulio išlaidos gynybai pasiekė visų laikų rekordą. Atsirado nauji EDF ir NATO fondai, finansuojantys inovatyvias gynybos sektoriaus įmones. Suaktyvėjimas jaučiamas ir Lietuvos kaimynystėje – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje įvyko ar planuojami rekordinio dydžio gynybos kontraktai.

Suaktyvėjimas jaučiamas ir Lietuvoje. Stipriai išaugo gynybos biudžetas bei įrangos modernizavimo apimtys. Atsirado daugiau finansavimo (milinvest fondai). 2023 metais palengvintas prototipų testavimas KAS (2023 04 01 įsigaliojęs KAM ministro įsakymas). Priimti sprendimai dėl  Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gairių 2022–2027 metais.

Gynybos sektorius labai platus ir aprėpia daug skirtingų dalyvių (mokslas, verslas, valstybinės organizacijos, kariuomenė ir t.t.) bei labai daug skirtingų objektų ir technologijų. Lietuva yra per maža kad visą gynybos sektorių aprėptų pati. Todėl yra aiškus poreikis išsirinkti prioritetus ir tikslus, kad visi gynybos sektoriaus dalyviai galėtų lengviau judėti ta pačia kryptimi.

Tikslas

Projekto tikslas – parengti ilgalaikę technologinių prioritetų strategiją krašto apsaugos sistemai, kuri užtikrintų Lietuvos kariuomenės technologinį pranašumą. Strategija padėtų skirtingiems gynybos sektoriaus dalyviams (mokslui, verslui, valstybės institucijoms, Lietuvos kariuomenei) nukreipti pastangas į vienodus tikslus, taip pat palengvintų bendradarbiavimą ir konkurencingumą bei inovacijų vystymą Lietuvos gynybos pramonėje.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2023/24

Dominykas Kugelevičius

2023/24

Lukas Charitonovas