Universalus dizainas: kaip viešajame sektoriuje kurti visiems prieinamą, suprantamą ir naudojamą aplinką?

Problema

2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Konvencijoje įtvirtinti asmenų su negalia lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, užimtumą ir išsilavinimą, darbą, galimybė dalyvauti kultūriniame ir politiniame gyvenime.    

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatus, Europos Komisijos 2021–2030 metų neįgaliųjų teisių strategijos tikslus bei valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ kryptis, Lietuva įsipareigojo sukurti palankią aplinką ir sąlygas oriam ir kokybiškam asmenų su negalia gyvenimui Lietuvoje.   

Pasaulio bei Lietuvos kontekste asmenys su negalia ar individualiais poreikiais vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios gali trukdyti visapusiškai ir veiksmingai įsitraukti bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Viena iš priemonių, kaip kliūtis sumažinti bei užtikrinti visų gyventojų pilnavertį gyvenimą – universalus dizainas (UD). Universalus dizainas yra toks fizinės ir informacinės aplinkos, gaminių bei paslaugų kūrimas, kuris suteikia galimybę tuo daiktu ar aplinka naudotis kuo platesniam žmonių ratui. Tai yra, viskas projektuojama ir planuojama galvojant apie visus: asmenis su negalia, žmones su laikinais ar lėtiniais sveikatos sutrikimais, vyresnio amžiaus žmones ar tam tikrose situacijose esančius asmenis (pvz. tėvus su vaikais).  Sėkmingai taikomi UD principai įgalina įvairias gyventojų grupes, taip teigiamai veikiant visuomenės sveikatą, gerovę, ekonomiką bei socialinį klimatą.  

Geroji užsienio praktika rodo, kad žmonių su negalia ir kitais poreikiais įtraukimas ir bendradarbiavimas – būtinas sėkmingos UD praktikos elementas, o miestai, savivaldos institucijos ir vietos bendruomenės yra ypač svarbios kuriant kasdienybę be kliūčių bei įtvirtinant UD principus. Būtent jos gali įgyvendinti konkrečius apčiuopiamus sprendimus gerinančius žmonių gyvenimą bei puoselėjančius autonomiją, įtrauktį ir lygybę. Tačiau turimi duomenys rodo, jog daugiau nei pusė (32) iš 60 Lietuvoje esančių savivaldybių neužtikrino, kad bent vienas trečdalis viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, būtų prieinami žmonėms su negalia ir individualiais poreikiais, o daugiau nei pusei savivaldybių nepakanka informacijos UD tema. Nors pastebima, kad yra nemažai inciatyvų ir priemonių UD įgyvendinimui, vyrauja nevienalytis UD įgyvendinimo ir priežiūros lygis Lietuvos regionuose bei vis dar gajos neigiamos visuomenės nuostatos šia tema. 

Praėjusio projekto apie UD duomenimis, bent 38% (arba 1.1 milijono) gyventojų Lietuvoje galėtų pasinaudoti universalaus dizaino principais pritaikyta aplinka. Šalies populiacijai sparčiai senstant (jau 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje) ir ilgėjant gyvenimo trukmei, UD svarba tik augs – kaip niekad svarbu tinkamai planuoti valstybės politiką, spręsti iškylančius iššūkius, bei pasinaudoti esančiomis galimybėmis formuoti saugią, kiekvienam mūsų prieinamą ir naudojamą aplinką bei paslaugas. 

Tikslas

Projekto tikslas yra skatinti universalaus dizaino principų taikymą Lietuvoje.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2023/24

Rugilė Dunauskaitė

2023/24

Eglė Mordasaitė