Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu
Registruotis
LR sveikatos apsaugos ministerija
Kad nė viena nauja mama neliktų viena – galimybių gauti psichologinę pagalbą Panevėžio apskrityje tyrimas
Problema
Moters psichikos sveikata nėštumo metu ir po gimdymo yra svarbi ne tik pačios moters gerovei, bet ir kūdikio raidai, motinos ir vaiko tarpusavio ryšiui bei visos šeimos emocinei sveikatai. Vis dėlto pogimdyminė depresija išlieka viena iš nepakankamai atpažįstamų ir laiku sprendžiamų visuomenės sveikatos problemų Lietuvoje.
Problemos paplitimą atskleidžia apklausos „Mano gimdymas“ rezultatai. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos duomenimis, 2020–2022 m. reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus patyrė 22,1–24,4 proc. apklausoje dalyvavusių moterų – beveik viena iš keturių mamų. Šie duomenys rodo, kad emociniai sunkumai po gimdymo nėra pavieniai atvejai, o reikšmingą dalį moterų paliečianti problema.
Duomenis patvirtina ir 2023 metais atliktas Vilniaus universiteto Santaros klinikų tyrimas, kuriame vertinta 200 moterų emocinė būklė pirmosiomis dienomis po gimdymo ir po mėnesio. Nustatyta, kad 27,6 proc. mamų jautė stiprius pogimdyvinės depresijos simptomus, 8 proc. – vidutinio intensyvumo.
2025 m. Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose atlikta specialistų (121) ir nėščiųjų bei pagimdžiusių moterų (114) apklausa atskleidė sisteminius pagalbos trūkumus: 61 proc. apklaustų moterų sveikatos priežiūros specialistų dėmesį jų psichologinei savijautai įvertino prasčiau nei vidutiniškai, o tik 12 proc. teigė gavusios pakankamai informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes. Apie 9 iš 10 moterų norėtų, kad pogimdyminės depresijos rizikos vertinimas taptų įprasta nėštumo ir pogimdyminės priežiūros dalimi.
Šie rezultatai rodo, kad pogimdyminės emocinės sveikatos sunkumai yra reikšmingas visuomenės sveikatos iššūkis, reikalaujantis nuoseklaus dėmesio.
Taigi pagrindinė problema – ne vien pogimdyminės depresijos simptomų paplitimas, bet ir nepakankamai nuosekli jų atpažinimo, rizikos vertinimo, nukreipimo pagalbai bei tolesnio moters palaikymo sistema. Svarbu išsiaiškinti, kaip ši sistema veikia regionuose ir ar moterys, kurioms reikia pagalbos, ją realiai gauna.
Šiuo projektu siekiama išsiaiškinti, kaip realiai veikia nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų emocinės sveikatos vertinimo, galimų pogimdyminės depresijos simptomų atpažinimo ir pagalbos organizavimo sistema Panevėžio apskrityje.
Projekto metu bus vertinama, kaip skirtingose savivaldybėse taikomas Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (Lietuvoje privalomas nuo 2024 metų liepos), kaip tvarkomi ir stebimi jo rezultatai, kokie veiksmai atliekami nustačius galimą riziką, kas atsakingas už susisiekimą su mama ir jos nukreipimą pagalbai, kokios paslaugos jai prieinamos bei kaip užtikrinamas skirtingų institucijų bendradarbiavimas.
Panevėžio apskritis pasirinkta dėl to, kad ši apskritis optimalaus dydžio projekto trukmei. Tai – vidutinio dydžio Lietuvos apskritis, leisianti įžvelgti skirtumus tarp didesniųjų ir mažesniųjų savivaldybių. Projektas apims Panevėžio miesto, Panevėžio r., Biržų r., Pasvalio r., Kupiškio r. ir Rokiškio r. savivaldybes.
Tikslas
Projekto tikslas – nustačius esmines naujoms mamos teikiamos psichologinės pagalbos sistemos spragas pasiūlyti Panevėžio apskrities poreikius atitinkantį, koordinuotą ir į mamą orientuotą pagalbos modelį.
Projekto eiga
2026/11/11
Įstatymuose įtvirtintos mamos kelionės (nuo nėštumo iki metų po gimdymo) apžvalga.
2026/11/16
Esamos pagalbos sistemos ir paslaugų žemėlapis.
2026/12/08
Sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių, socialinių paslaugų ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenų analizė.
2026/12/30
Interviu su šeimos gydytojais, akušeriais, akušeriais-ginekologais, psichologais, socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais.
2027/01/29
Mamų patirčių ir pagalbos poreikių kokybinis tyrimas.
2027/02/02
Gerųjų praktikų ir esamų paslaugų spragų identifikavimas.
2027/03/05
Rekomendacijos dėl efektyvesnio pagalbos modelio ir institucijų bendradarbiavimo.
