Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

LR Aplinkos ministerija

Žiediškumo link: pastato (ar jo elementų) pakartotinio naudojimo skatinimas reguliacinėmis priemonėmis

9 September 2024 - 28 February 2025

Problem

Europa yra iškėlusi tikslą 2050 metais tapti klimatui neutraliu žemynu. Siekiant šio tikslo gręžiamasi į didžiausią kiekį resursų eikvojančius bei taršiausius veiklos sektorius. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, statybos pramonė Europoje atsakinga už apie 50 proc. iškastinių žaliavų suvartojimo, daugiau nei 35 proc. atliekų susidarymo bei už 5–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą kiekvienoje ES valstybėje.  

2020 metais paskelbtas Europos žaliasis kursas ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planas pažymi žiedinės ekonomikos svarbą ES valstybių vystymuisi – statybos sektoriuje tai tampa svarbiu modeliu, padedančiu skatinti ekonominį augimą ribojant išteklių eikvojimą.  

Žiedinės ekonomikos aktualumas matomas ir Lietuvoje – 2023 m. priimtose Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse išskiriamos šešios sritys, tarp jų ir žiedinė statyba, kuriose galima pasiekti ekonominį augimą taikant žiediškumo principus. Žvelgiant į pokyčius statybų reglamentuose, matoma, jog Lietuva kelia ambicingus tikslus – šių metų lapkričio 1 d. pradedamas taikyti nutarimas naujuose visuomeninės paskirties pastatuose naudoti ne mažiau nei 50 proc. medienos ar kitų organinių medžiagų statybos produktų. Taip pat skiriamas dėmesys statybinių ir griovimo atliekų tvarkymui siekiant atliekas išsaugoti rinkoje kaip statybinius produktus, tačiau nėra siekiama išsaugoti ar sukurti pridėtinės vertės, t. y., siekiama statybos ir griovimo atliekas apdoroti statybos aikštelėje ir pritaikyti inžinerinių statinių (kelių) statyboje. Tad nors ir imtasi tam tikrų reguliacinių priemonių, visgi Lietuvos perėjimo procesas prie žiedinės statybos yra fragmentiškas – trūksta vienodų, nacionaliniu mastu keliamų standartų, įrankių bei kryptingos strategijos.  

Siekiant sistemingų pokyčių žiediškumo link, kyla poreikis iš esmės transformuoti požiūrį į statinį, t. y. žvelgti į visą statinio gyvavimo ciklą – žaliavos gavybą, statybinių produktų gamybą, transportavimą, statybų procesą (A etapas), statinio priežiūrą (B etapas), išardymą, atliekų pernaudojimą (C etapas) ar naudotų elementų grąžinimą atgal į rinką (D etapas). Statinio gyvavimo ciklo vertinimas gali padėti priimti aplinkai draugiškus, ilgalaikius ir ekonomiškai naudingus sprendimus.  

Nors didžioji dalis CO2 emisijų išskleidžiama pastato eksploatavimo metu (problemos valdymui ES parengus atskirą Renovacijos bangos strategiją ir veiksmų planą), tyrimas rodo, jog statybinių produktų gamybos ir statinio griovimo etapuose įkūnytos energijos kiekis sudaro 21 proc. viso statinio gyvavimo ciklo metu susidarančių emisijų. Todėl netgi ES įvestoje ekonominių veiklų klasifikavimo sistemoje (ES Taksonomija) yra palaikomos veiklos, skatinančios pakartotinį naudojimą, gyvavimo ciklo prailginimą, atliekų mažinimą. Remiantis situacija, statybos sektoriuje didesnis dėmesys turėtų būti sutelkiamas į D etapą, t. y., maksimalų esamų pastatų pritaikymą naujai funkcijai, pakartotinį pastato elementų naudojimą bei projektavimą iš anksto planuojant išardymo scenarijus. Šie principai leidžia ne vien mažinti ŠESD kiekį, atliekų susidarymą, bet ir riboti neatsinaujinančių išteklių vartojimą. 

Lietuvoje cikliškas požiūris į statybos procesą ir patį statinį vis dar nėra taikomas – vykdomi reguliaciniai pakeitimai nėra sistemingi ar tarpusavyje susiję, todėl nėra reguliacinių priemonių, skatinančių prailginti pastato eksploatacijos laikotarpį ar jo elementų pakartotinių naudojimą. Nors galima atrasti keletą privačių gerųjų pavyzdžių Lietuvoje, visgi esami reguliaciniai įrankiai valstybės mastu neskatina pakartotinio naudojimo, sudarant patogias sąlygas griovimui. Todėl Lietuvoje augant statybų apimtims, šalyje suvartojama vis daugiau mineralinių medžiagų, auga statybų ir griovimo atliekų skaičius. 

Goal

Projekto tikslas diegti žiedinės ekonomikos praktikas Lietuvos statybos sektoriuje parengiant rekomendacijas, kaip skatinti pakartotinio pastatų (ar jų elementų) naudojimą Lietuvoje. 

Project progress

2024/10/30

Žiedinės ekonomikos statybų sektoriuje Lietuvoje apžvalga

2024/11/08

Pastatų pakartotinio naudojimo iššūkių ir galimybių Lietuvoje įvertinimas

2024/11/29

Gerųjų užsienio pavyzdžių analizė

2024/12/20

Galimybių studija: reguliaciniai įrankiai, skatinantys pakartotinį pastatų (jų elementų) naudojimą

2025/01/15

Galimybių studijos pristatymas įtraukiant suinteresuotas puses

2025/02/21

Rekomendacijų pateikimas ir projekto tęstinumo užtikrinimas

Project files

Result

Participants

Related projects

10 March 2026 - 8 September 2026

Promoting the use of the Data Lake in Lithuania’s public sector

The State Data Agency of Lithuania

The goal of the project is to determine potential actions that would contribute to more effective integration of data into public sector decision-making.
10 March 2026 - 8 September 2026

Creating the roadmap for the development of engineering technologies in Lithuania

Innovation Agency

The goal of the project is to develop recommendations for technology development, strengthening R&D, skills development, as well as for financing, regulation, collaboration, and the commercialization of innovation in Lithuania.
10 March 2026 - 8 September 2026

Global Gateway: from EU policy to real opportunities for the Lithuanian economy. 

Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania

The goal of the project is to assess whether it is feasible for Lithuanian stakeholders to participate in Global Gateway projects. The project seeks to define in which capacity Lithuanian entities can participate in Global Gateway activities and, identify where the most opportunities for participation lie.
10 March 2026 - 8 September 2026

Strengthening the potential of creative industries in the Švenčionys District

Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centras

The goal of the project is to create a targeted development model for the creative industries in the Švenčionys District, focused on strengthening the town of Švenčionėliai as a creative industries hub and integrating it into the district’s overall economic and tourism system.
10 March 2026 - 8 September 2026

Strengthening civil resilience: investigation of Lithuanian food supply chain dependencies and solutions

Innovation Agency

The goal of the project is to conduct a systematic investigation of critical food products and raw material import dependencies, which would establish the true import dependency according to the SAM V-641 list, assess supply source vulnerability (EU vs. non-EU countries), and propose technological, circular economy, and green technology solutions to reduce dependencies. 
10 March 2026 - 8 September 2026

The revitalization of Kupiškis – developing a strategic direction

Kupiškis District Municipality

The goal of the project is to identify areas that will strengthen Kupiškis’ economic competitiveness, attract investment, and provide a strategic direction.