Go back
Naujienos•

Karjera viešajame sektoriuje: karas banke dirbusią mamą pavertė gynybos pramonės eksperte

Karjera viešajame sektoriuje: karas banke dirbusią mamą pavertė gynybos pramonės eksperte

Ar pamenate, kokios mintys sukosi 2022-ųjų vasario 24 d.? Ar svarstėte, kaip, kilus grėsmei, reikėtų evakuoti savo vaikus? Būtent rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje ir rūpestis šeimos saugumu Rūtą Mankevičienę atvedė į gynybos sritį. Dešimt metų ji dirbo banke, vadovavo specialistų komandai, tačiau nerimas dėl karo grėsmės tapo lemiamu veiksniu keisti karjeros kryptį.

Vertybinius popierius pakeitė gynybos stiprinimas

R. Mankevičienė dešimt metų dirbo tokiuose bankuose kaip „Danske Bank“ ir SEB. Ji buvo atsakinga už vertybinių popierių operacijų ir banko sąskaitų duomenų tikslumą, trejus metus vadovavo šioje srityje dirbančiai komandai.

2025 metais, grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų, ji prisijungė prie viešojo sektoriaus programos „Kurk Lietuvai“, kurioje ėmėsi gynybos pramonės srities projektų. Paklausta, kodėl nusprendė taip pakeisti karjeros kryptį, R. Mankevičienė atsako – iš savanaudiškumo.

„Norėjau prisidėti prie naujų didelių dalykų, būti jų dalimi. Gynybos pramonės sritį pasirinkau tam, kad mano vaikai čia, Lietuvoje, augtų saugūs. Įdirbis į atgrasymą – geriausias mūsų valstybės ir šeimų draudimo polisas“, – pasakoja R. Mankevičienė.

Karinė rusijos agresija ir nenuspėjama geopolitinė situacija jai, kaip ir daugeliui kitų, tapo įtampos šaltiniu. Prisimindama karo pradžią, R. Mankevičienė neslepia tuomet jautusi didžiulį bejėgiškumą.

„Pirmosiomis dienomis buvau sustingusi iš siaubo, tiesiog paralyžiuota. Sūnus buvo dar visai mažas, aš negalėjau suvokti to siaubo ir panikos, kurį patiria vaikai, mamos ir jų tėčiai Ukrainoje. Blogiausia buvo bejėgystės jausmas, kad su mažu vaiku ant rankų išvis esi neįgalus nei padėti kitam, nei sau“, – prisimena ji.

Tačiau R. Mankevičienė – ne iš tų, kurie susidūrę su krize ilgai nerimauja, priešingai – ji ieško būdų veikti. Užuot stebėjusi geopolitinius įvykius, ji nusprendė prisidėti prie pastangų, stiprinančių šalies saugumą. Baigusi programą „Kurk Lietuvai“, ji ir toliau liko viešajame sektoriuje ir šiandien dirba su projektais, gerinančiais investicinę aplinką gynybos srityje.

Stipri pramonė – saugi šalis

Dalyvaudama „Kurk Lietuvai“ programoje R. Mankevičienė kartu su kolega Justu Kazlausku įgyvendino du gynybos pramonės stiprinimo projektus. Dirbdami Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje bei Gynybos resursų agentūroje jie parengė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kelrodį, tobulino pramoninio bendradarbiavimo modelį.

Per pirmąjį programos „Kurk Lietuvai“ pusmetį projektų vadovai pastebėjo, kad Lietuvos gynybos pramonei trūko aiškios ilgalaikės krypties. Siekdami ją nubrėžti, jie kalbėjosi su daugiau nei 40 sektoriaus atstovų, analizavo užsienio šalių patirtį ir parengė planą, kokias gynybos technologijas Lietuvai verta plėtoti ir kaip padėti vietos įmonėms augti.

Kito projekto metu gilintasi, kaip pasiekti, kad Lietuvos išlaidos užsienio ginkluotei duotų daugiau naudos mūsų šalies verslui. Vystytas galimas pramoninio bendradarbiavimo modelis, užtikrinantis, kad ginkluotę Lietuvai parduodančios užsienio įmonės ne tik gautų užsakymus, bet ir investuotų Lietuvoje, dalytųsi technologijomis, įtrauktų vietos įmonę į gamybos procesą.

Šie projektai – tai pavyzdžiai, kaip prie šalies saugumo savo darbais gali prisidėti kiekvienas biure dirbantis profesionalas.

„Neapibrėžtumo kontroliuoti negali, bet gali išsirinkti kažkurią sau artimą sritį ir joje darbuotis bei augti. Galbūt kažkam tai bus tarnavimas Lietuvos šaulių sąjungoje, komendantūrose ar Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Kažkam – darbas kritinės infrastruktūros įmonėse, tokiose kaip „Litgrid“ ar „LTG“ įmonių grupė, savanorystė nevyriausybinėse organizacijose“, – apibendrina R. Mankevičienė.